Daržovės ir prieskoniai

Vidutinio ūgio, ryškiai žali, labai kvapnūs. Auginami lauke ir šiltnamyje, užauga per 40-50 d. nuo sėjos. 3g

Vidutinio ankstyvumo lapinių salotų veislė. Užauga per 65-75 dienas. Lapija vešli, iki 20 cm skersmens, kompaktiška. Salotos ilgai neperauga, greitai atželia. 1g

Vidutinio ankstyvumo lapinių petražolių veislė. Užauga iki 25 cm aukščio. Petražolės lapai garbanoti, kvapnūs. Gausu vitaminų bei mineralinių medžiagų. Tinka vartoti šviežias, šaldyti, džiovinti. Petražolės geriausiai auga lengvoje drėgnoje priesmėlio ar priemolio dirvoje. Ankstyvam derliui petražolės sėklos sėjamos iš rudens arba anksti pavasarį, rudens derliui - gegužę. Sodinimo gylis - 2 cm, pikiavimas - 20 x 10 cm. 1g

,,Lollo Rossa" tipo salotos. Vegetacija - 30-40 dienų. Lapai garbanoti, traškūs, ryškiai raudonos spalvos. Vidutinis svoris - 200-400 g. 20s

Baltosios garstyčios Užaugina daug žaliosios trąšos. Augalų šaknys išpurena podirvį, gerina dirvos struktūrą. Stelbia piktžoles, mažina piktžolėtumą. Augalai atsparūs nematodams ir dirvoje juos naikina. Sėjos laikas - nuo vasaros pradžios iki ankstyvo rudens. Sėjos norma - 200-250 g/a. Sėjos gylis - 2-3 cm. Atstumas tarp eilių - 12-15 cm (kaip grūdų) Pasėlis privoluojamas. Baltosios garstyčios - auginamos kaip sideraliniai augalai lauke ir šiltnamiuose po daržovių, bulvių ar vienmečių augalų derliaus nuėmimo. Jos užaugina daug žaliosios trąšos, kuri puikiai pakeičia mėšlą. Augalai medingi, vidutinio aukščio, atsparūs išgulimui. Pasižymi geromis antinematodinėmis savybėmis. Gerai auga sausame ir skurdžiame dirvožemyje. Garstyčios mėgsta drėgmę, ypač sėk­loms dygstant. Greitai augdamos, jos stelbia piktžoles ir dirvos piktžolėtumą sumažina 30–60 procentų. Garstyčios turi tvirtas, ilgas, gerai išsišakojančias šaknis ir per trumpą laiką užaugina daug žaliosios masės, todėl puikiai tinka žaliajai trąšai, auginant jas kaip posėlinius augalus. Tai trumpos vegetacijos augalai. Priklausomai nuo drėgmės kiekio ir oro temperatūros, nuo daigų pasirodymo iki butonizacijos praeina 20–30 dienų. Žaliąją masę reikėtų aparti tada, kai jos daugiausia, t. y. augalų žydėjimo metu. Gausiau žydi derlingesnėse dirvose, nemėgsta rūgščių, užmirkusių dirvų. Esant pH 5,5, dirvas reikia kalkinti, kartu išberiant magnio, sieros ir boro turinčių trąšų.

Gūželės vidutinio dydžio, standžios, lygiais lapais. Tinka fasavimui, prekybai i perdirbimui. Atspari vidutinės nekrozės vystymuisi. 50s

Daugiamečiai aualai. Mėgsta lengvą dirvą, reiklūs drėgmei per visą vegetacijos periodą. Prieš sėją sėklas 3-4 paras pamirkyti ir padaiginti 23-25 oC temperatūroje. Jauni daigai bijo šalnų, auginant lauke, nakčiai reik pridengti. Pradėjusius augti daigus keletą kartų apkaupti. Rudenį šparagai nupjaunami 10cm aukštyje ir apipilami 8-10 cm durpių sluoksniu. Nekoloringi, švelnaus skonio ūgliai tinka konservuoti, virti, kepti. 0.5g

Vidutiniškai ankstyva, labai derlinga veislė. Geriausiai auga derlingoje dirvoje. Sėjami anksti pavsarį, pasėjus per karščius (vidurvasarį) - derlius negausus. Norint gauti ankstyvą špinatų derlių, sėjami rudenį. Dėl maistinių savybių labai tinka vaikų ir dietinei mitybai. Sėklų juostos su trąšomis (15-9-12+2MgO+TE) pranašumai: lengva sėti, sėklos sudygsta lygiai ir vienoda. Trąšos, esančios sėklų juostoje, lemia geresnę daigų kokybę. Prieš klojant sėklų juostą, dirvą rekomenduojama gausiai palaistyti. Paklotą sėklų juostą užberti dirvožemiu ir dar kartą palaistyti. 4m